apkentėti

apkentė́ti 1. intr. iškęsti: Apkentė́jom nemaža Arm. 2. su neiginiu tr. neapkęsti: Broliai pradėjo ano neapkentėti ir nenorėjo ir žodžio pratarti I. Ar nemylėjo tavęs matušė, ar neapkentėjo nė tetušėlis? LTR(Sln). Nenopkentėsi brolio savo širdyje tavo Ch3Moz19,17. 3. refl. I (Vkš) apsiprasti kentėti. \ kentėti; apkentėti; atkentėti; iškentėti; nukentėti; pakentėti; perkentėti; prakentėti; prikentėti; sukentėti; užkentėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • atkentėti — intr., tr. atlikti skirtą bausmę, kančią, kentėjimą: Atkentėsiu, lyg kad būčia tikrai nusikaltęs Š. Atkentėjai tu jau savo ArchXXXIX80. kentėti; apkentėti; atkentėti; iškentėti; nukentėti; pakentėti; perkentėti; prakentėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškentėti — J 1. tr. iki galo iškęsti: Pamiršo žmonės iškentėtą vargą P.Cvir. Ten užaugau, iškentėjau aš kančias visas Mair. Žemaičių žemė[je] to gadynė[je] baisiai daug iškentėjo nelaimių M.Valanč. Kančias, skausmus ir nelaimes iškentėsi linksmas BM454. O… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kentėti — kentėti, keñčia ( ėja), ėjo 1. tr., intr. SD29, R, K kęsti, jausti skausmą, nemalonumą: Ką aš čia kenčiù tame dvare! J. Kenčia kaltas, kenčia nekaltas Žem. Visiems kartu lengviau kentėti BŽ215. Geri žmonės kenčia už kitus, o negeri už save Rm.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukentėti — 1. tr. iškentėti (skausmą, nemalonumą...) iki galo: Daug vargelių ir daug kryželių reiks kantriai nukentėt Vnž. Reikė[jo] gėrybėmis pasidžiaugtie, vargą nukentėtie Tat. Nusimirė – nukentėjo jau savo ArchXXXIX80. Kožnas, nukentėjęs taip savo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakentėti — 1. tr. truputį (neilgai) kęsti (skausmą ar nemalonumą...): Nabagas pakentėjo badą, bet veikiai sutiko laimę rš. Nekas pakentėjus, by tik išgydytų Blv. Gera ant kito nugaros jodinėt, bet pamėgink ant savo kitą pakentėt Ds. Truputį čia pakentėję,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perkentėti — 1. tr. perkęsti, pergyventi (skausmą, nemalonumą): Tiek baimės ir vargų perkentėjau BsPI66. Parkentėjau audrą jūro[je] ir grįžau gyvas Plng. Kiek aš perkentėjau! Nm. 2. intr. kurį laiką išbūti kenčiant: Visą naktį parkentėjau dėl to danties Als.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prakentėti — tr. kenčiant praleisti: Šią žiemą senalis vos vos prakentėjo Up. kentėti; apkentėti; atkentėti; iškentėti; nukentėti; pakentėti; perkentėti; prakentėti; prikentėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prikentėti — tr. daug iškentėti: Kiek daug vargo teko jam prikentėti! rš. Ką aš prikentėjau! OG364. Kas rugiapjūtėj pavėsio ieško, tas žiemą prikentės alkio M.Valanč. | refl.: Kiek su dantimis esu prisikentėjęs! rš. Kiek man teko pergyventi ir prisikentėti!… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sukentėti — 1. tr. kenčiant sulaukti ko: Vai, tu rugeli žiemkentėli, vai, tu kentėjai šaltą žiemelę, ik sukentėjai plieno dalgelę Jz. 2. intr. turėti kantrybės palaukti: Aš nebsukentėjau ir pasakiau Ggr. kentėti; apkentėti; atkentėti; iškentėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkentėti — tr. 1. už ką nors atkentėti: Jaunasis drąsuonis savo išdykumą sunkiai užkentėti gaus LC1880,28. 2. apkęsti: Barnių, keikimų teisus žmogus negalia užkentėti I. Golius pradėjo padūkusiai neužkentėti Genavaitės I. | refl.: Žmonys gyvena… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.